Aprimas

Perhaps from *aprimas, cf. aprimai̇̃ = almdai̇̃ „atlydėję į vyro šoną jaunosios pajauniai, kurie ten pasilikdavo po vestuvių vieną dieną and maldydavo (ramindavo) jaunąją, turėjusią pagal paprotį verkti and gailėtis savųjų“ (LKŽ I 255).