Apyrubis

Cf. lit. apýruba „riba, siena, pasienis, apylinkė“, apýrubė, apýrubis „vietovė, kuri skiriasi kuo nuo ją supančios aplinkos, pvz., miškas tarp balų, laukų etc.“ (LKŽ I 222-223). For semantics, cf. Äbling.