Bamšas

The origin is unclear. Perhaps the suffix -š is derived from bambė́ti, bam̃bti „su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti, bumbėti, burbėti“ ¹ or bam̃bti „storėti, pūstis; godžiai valgyti; dvėsti, baigtis, nykti“ (LKŽ I 636), cf. bambus „kuris daug, įkyriai ar piktai šneka, bamba“ (LKŽ I 637): Bam̃šas < *Bamb-šas, cf. dri̇̀b-šas, drim̃b-šas: dri̇̀bti, drim̃ba ². However, cf. German < column Bamsch ³. See also Bùmš