Diminavičius
DIMINÃVIČIUS
Etymology
Cf. polish Dymin ¹, Dymina (SSNO I 546), Rus. Дымoвъ ², bRuss. Дым, Дымкoў ³.
Feminine FORMS
Diminavičienė / Diminavičiūtė
Pronunciation
/dʲɪmʲɪ²ˈnɑːʋʲɪt͡ʃʲʊ̟s/
SOURCES
1. S. Rospond, 1967, p. 225.
2. N. Tupikov, 1903, с. 541.
3. М. Биpыла, 1969, с. 141.