Eibutas
EĨBUTAS
Etymology
Compound surname. For ei- cf. lit. Ei-but-ãvičius, Ei-bùtis, Ei-bū̃tis, Ei̇̃-gardas?, Ei̇̃-girdas, Ei̇̃-mantas, Ei̇̃-montas, Ei̇̃-muntas, Ei-naras, Ei̇̃-noras, Ei̇̃-noris (and Ai-nõris), Ei̇̀las (see); Ei̇̃-baras ¹, Ei-tautas, Ei-tautis ², Ei-gáila ³, Ei-gė́la, Ei̇̃-gilas ⁴, Ei̇-ginas, Ei̇̃-kintas ⁵; Ei̇̃-putas, Ei̇̃-rim ⁶; Ay-skawde ⁷, Ei-buth, Ey-draus, Ey-gayle, Ey-kant, Ey-kint, Ey-mant, etc. less clear ⁸. Other compound surnames, whose first syllable ei- (ai-) also has a determinant, should be mentioned here: d: Ei̇̃d-montas, cf. Ei̇̃d-minas, Ei̇̃d-i-gintas ⁹; g: Ei̇̃g-min (see); s: Ai̇̃s-mantas, Ais-mentas, Áis-mintas, Ai̇̃s-montas, Ai̇̃s-muntas, Eis-i̇̀-montas, Ei̇̃s-montas, Ei̇̃s-muntas, cf. Jas-manta, Jãs-montas (jas- < *jes-: *ies-); cf. Ave. Eys-kant ¹⁰; š: Eiš-i-montas, Ei̇̃š-mantas, Ei̇̃š-montas, Eiš-vidis, Eiš-vỹdis, cf. Jaš-manta, Jãš-mantas, Jãš-montas, Ješ-mantas, Jẽš-montas (jaš-, ješ- < *ieš-), Jiẽš-manta, Jiẽš-mantas, Jieš-mant-ãvičius, Ješ-tor-áitis < *Jieš-tor-aitis (jieš- < ieš-); t: Eit-i-montas, Ei̇̃t-manas, Eit-man-ãvičius, Eit-mañtis, Eit-mi̇̀nas, Eit-min-ãvičius, Ei̇̃t-mon, Ei̇̃t-vidas, Ei̇̃t-vy-das, Eit-vinas? (see); Eit-vi̇̀las ¹¹; Ave. Eyt-munt, Eyt-wyde ¹². The root eit- rarely occurs in the second syllable of Lithuanian compound surnames: Gi̇̀n-eitas, Gi̇̀n-eitis, Gin-ei̇̃tis (see). See also K. Būga, ibid., p. 239. It is believed that the root eit- in the second sand has the Prussian pers.n. San-eyte ¹³. The root ei- (ai-) and its extensions eid-, eig-, eis- (ais-), eit- and the apophonic variants of the latter ies-, ies- are most likely associated with lit. еi̇̃-ti; eid-ýti „eiti“ (LKŽ II 1057), ei̇̃d-inti „eiti“ ¹⁴, eid-lùs „eiklus“ ¹⁵; eig-à „ėjimas“ (ibid.), ei̇̃g-is „eiga; ėjimas, kelionė“, eig-lùs „eiklus“ ¹⁶; eisà „eisena“, eis-lùs „mėgstantis daug vaikščioti; kuris greitai eina“ ¹⁷; ei̇̃š-ena „eisena“ ¹⁸, ei̇̃t-ena „kas greitas“ (ibid.). See also A. Salys, ibid.; K. Kuzavinis, B. Savukynas, 1971, p. 75-77.
Feminine FORMS
Eibutienė / Eibutaitė
Pronunciation
/²ˈɛɪˑbʊtɐs/
SEE ALSO
SOURCES
1. K. Būga, 1958, p. 253.
2. ibid., 226.
3. A. Salys, 1933, p. 72.
4. ibid., 86.
5. ibid., 72.
6. ibid., 92.
7. R. Trautmann, 1925, p. 11.
8. ibid., 27, 136.
9. A. Salys, ibid..
10. R. Trautmann, ibid., p. 27.
11. K. Būga, ibid., p. 422.
12. R. Trautmann, ibid., p. 27.
13. R. Trautmann, ibid., p. 136.
14. ibid., 1056.
15. ibid., 1058.
16. ibid., 1059.
17. ibid., 1068.
18. ibid., 1069.