Karšinkus

Perhaps connected with lit. kar-šiñčius „senas, paliegęs, baigiantis savo amžių žmogus; asmuo (pOPr. jaunesnysis sūnus), kurio pareiga yra iškaršinti senus tėvus; karšintojas; įpėdinis, paveldėtojas“ (LKŽ V 317). Cf. karšinčkà „karšinama moteris“ (ibid.).