Kežys

Cf. Keža, Kė́žas (see). Perhaps connected with lit. kẽžas „neužauga; silpnas, suskurdęs žmogus“, kḗža „sugriuvęs, vos paeinantis žmogus“ (LKŽ V 679), kēžis „neužauga; ištižėlis“ ¹, kežéti „labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę; skursti, vargti; nykti, menkėti“ ².