Kekšė

Cf. lit. kẽkšė „ištvirkusi moteris, paleistuvė“, kekšỹs „paleistuvis, ištvirkėlis“ (LKŽ V 501) or, even sooner, kẽkšė, kẽkšis „kartis su geležiniu kabliu, vartojama sienoms ardyti (gaisrą gesinant) ar šiaip kam kabinti, traukti; kojokai, stypynės; geinys, ritmuša“ (ibid.). For such semantics, cf. Keith (see). Limm. Ķeksis (LAG 114) may also derive from Limm. ķeksis „geinys..“ (LVV II 361). In addition, derivation from lit. hip „netikęs, netvirtas žmogus“ (LKŽ V 501).