Kemeikis
KEMEĨKIS
Etymology
Perhaps connected with lit. kemė́tis „taisytis kur, ruoštis gaišuojant; gaišuoti su niekais“ (LKŽ V 559), zinkelia „nerangus žmogus, išsikėtėlis, kerėpla“ ¹.
Feminine FORMS
Kemeikienė / Kemeikytė
Pronunciation
/kʲɛ²ˈmʲɛɪˑkʲɪs/
SOURCES
1. ibid., 555.