Kiaukaras

Cf. lit. kaukarà „niekam tikęs žmogus“, kaukaras „girtuoklis“, kaũkaras „kalnelis, kalva, kaubrys; žemės pakilimas, kupstas, kapčius; kakta, pakaušis“ (LKŽ V 420). For kauk-: kauk- cf. lit. kiaukarà: kaukarà, kiaukärä: kaukarà ¹.