Kikilis

Cf. lit. Kikilà, Ki̇̀kilas, Kiki̇̀las, Kikilius (see). Perhaps from lit. kiki̇̀lis „kikilinių šeimos paukštis giesmininkas; čiuldutis; silpnas, menkas žmogus; žmogus, kuris kikena, juokiasi“ (LKŽ V 768).