Kuida

Cf. lit. kūidīti (Latv. kuidīt) „užtenkamai duoti, tenkinti, kakinti“, kūidines „patenkintas, pakakintas“ or lit. kui̇̃dinti „pamažu eiti, kiuldinti“, kui̇̃diniti „pamažu vaikščioti, kiuldinėti“ (LKŽ VI 778-779).