Kuligaučius
KULIGÁUČIUS
Etymology
Apparently from *Kuligavičius, cf. polish Kulig, Kuliga ¹, bRuss. Кулыга ².
Feminine FORMS
Kuligaučienė / Kuligaučiūtė
Pronunciation
/kʊlʲɪ¹ˈɡɑˑʊt͡ʃʲʊ̟s/
SOURCES
1. S. Rospond, 1973, p. 450.
2. M. Biryla, 1969, c. 229.