Lindžius

Cf. Li̇̀nda, Lindė (see). Perhaps connected with lit. liñdžius, li̇̀ndžius „kas visur prilenda, pralenda, moka įsiteikti; kas visur kišasi, lenda, kur nereikia; kas nuolat kur lindi“ (LKŽ VII 524), li̇̀nda „landus žmogus; kas lindi kur įsilindęs, vengdamas darbo; tinginys“, liñdė „tinginys“ ¹.