Parša

It is most likely a nickname surn., connected with lit. par̃šas „meitėlis, kastruotas kuilys; paršelis, paršiukas; niek. apie nesubrendusį, maža išmanantį žmogų“ (LKŽ IX 430). From this appellation there could have been more surn., e.g. *Paršas, *Paršys, etc. Cf. suffixes surn. of these surn. Paršáitis, Paršiūnas, Paršónis (see).