Plučas

Cf. Pliùčas, Plùčius (see), Latv. Plučs ¹. The origin is not entirely clear. Cf. Latin pluči „supešioti siūlai, vilnos; viduriai, žarnos and others“ (LVV III 353), lit. chest „pagalys“, chest „šykštuolis; Kurs plutas liūbi ėsti, tas plùčius, t. y. plutaėdis“ (LKŽ X 318). Cf. also Plucas (see).