Pužas

Cf. Pùžė, Pū́žė, Pužỹs (see). This is a surn. of nickname origin, connected with lit. pūžas „mažas vaikas ar gyvulys; storas žmogus, storulis; storai apsirengęs žmogus; pasipūtęs, išdidus žmogus; pūgžlys, ežgė (Acerina cernua); šapalas, meknė (Leuciscus idus) and others“ (LKŽ X 1151), pūženti „nevikriai eiti, tapenti“ (ibid.), pūženti „storai rengti; eiti from lėto, storai apsirengus; daryti ištižėliu, nevykėliu“ (ibid.). Cf. also Pùzas (see).