Pupius

Cf. Pupà, Pùpė, Pùpis (see). Most likely, it is surn. of nickname origin, connected with lit. bean „kultūrinis ankštinis augalas (Vicia faba); jo stiebas; jo didelis pailgas grūdas; toks maloninis kreipimasis, pavadinimas and ķt.“ (LKŽ X 935-936). Cf. still brus Пуп, Пупа: Пуплий ¹, Russian. Пупа: Пуплий ².