Pūtys

Cf. Putà, Pūta, Putis, Putỹs (see). Most likely, it is surn. of nickname origin, connected with lit. pū̃sti „leisti, varyti, išduoti oro srovę; leidžiant oro srovę dūduoti, griežti; didžiuotis, keltis and others“ (LKŽ X 1075-1077) or perhaps pùsti, puñta, pùto „tinti, brinkti; negražiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti, ryti; ilgai miegoti“ ¹.