Rupeika

Cf. Rùpainis, Rupaitis, Rupei̇̃kas, Rupei̇̃kis (see). Perhaps from lit. rupùs „stambus, nesmulkus; didelis, stambus; kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus; stačiokiškas, nemandagus“ (LKŽ XI 1007).