Sėdaitis

Cf. Sedãlis, Sėdelys, Sedáuskas, Sedẽvičius, Sedi̇̀ckis, Zųdžius (see). The origin of the root sed-, sed- is not entirely clear, perhaps it is connected with lit. to sit „laikytis vertikaliai, palenkus kojas and atsirėmus į ką sėdmenimis; leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo and others“ (LKŽ XII 280-283), see also Z. Zinkevičius, 1977, p. 193. But cf. also Russian Cедoв (CAMC IV 68-69), Sedov ¹, bRuss. Cеда ², Cяды, Cядoў ³ and so on.