Sėjus

Cf. lit. Sėjan, Sejãvičius, Sejẽvičius, Sėjõnas, Sejū́nas, Sėjū́nas (see), Latv. Sēja ¹, Sējans ², Sējējs ³, Sējums ⁴. The origin of the root sej-, sej- is not entirely clear. Cf. (?) lit. sė́ti, sė́ja, sė́jo „berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą; skleisti, platinti, diegti; lieti, berti (ašaras) and others“ (LKŽ XII 457-459), Latv. sēt (lit. sė́ti) „sėti“ (LVV III 832), sēja (lit. sėjà) „sėja“ ⁵ or similar.