Tupė
TÙPĖ
Etymology
Cf. Tùpas (see), Latv. Tūpе ¹, Tuppe (LAG 406). The root tup- is probably connected with lit. tupė́ti „sėdėti ²; laikytis ant sulenktų per kelius kojų (apie žmones); būti vietoje, neišeiti“ (DLKŽ), tū̃pti „sėstis ant kojų ³; leistis, lenkiant kelius (apie žmones)“ (ibid.), Latv. tupēt „tupėti“ ⁴.
Pronunciation
/ˈtʊpʲeː/
SEE ALSO
SOURCES
1. B. Cталтмане, 1981, c. 124.
2. apie paukščius, vabzdžius, gyvulius.
3. apie paukščius, vabzdžius, gyvulius.
4. J. Balkevičius, J. Kabelka, 1977, p. 672.