Vingilis
VINGÌLIS
Etymology
Cf. Vingilỹs (see). It is not clear whether this, as K. Būga believes, is a combination of surn. from vin-gil- ¹, or nicknames derived from lit. bend „nėgių jauniklis, graužavirba; kas moka išsisukti, apsukrus žmogus“ (DLKŽ) - see P. Skardius, 1941, p. 182.
Feminine FORMS
Vingilienė / Vingilytė
Pronunciation
/ʋʲɪŋʲˈɡʲɪlʲɪs/
SEE ALSO
SOURCES
1. for vin- see Vim̃baras, for gil- - Gilvỹdis - K. Būga, 1958, p. 249, 254.