Čiūta

Cf. Čiutà, Čiutáitis, Čiùtas, Čiùtis, Čiutỹs, Čū̃tas (see). The origin is unclear. Perhaps connected with lit. to feel „labai kruopščiai prižiūrėti, lepinti“, cf. chūtēlē „kas čiutinamas, lepūnas“ (LKŽ II 185). But other connections are also possible, cf. čū́ti „tilti, ščiūti“ (ibid.) and so on.